HANZA

Remiantis istoriniais šaltiniais, dėl įvairių geopolitinių priežasčių Klaipėda niekada nepriklausė Hanzos sąjungai, nors nuo 1257m miestas buvo gavęs Liubeko teises (o Liubeko teises turėję miestai sudarė Hanzos lygą), tačiau savo archetipine miesto tapatybe, kuri pasireiškia per urbanistinį audinį, gatvių tinklą, istorinio – senojo miesto erdvių mastelį bei istorinį miestovaizdį, Klaipėda labai artima hanzos miestų analogams. Ir nors šis tikslas - tapsmas niekada nebuvo įgyvendintas, savo esmine savastimi Klaipėda gali būti laikoma hanziškuoju miestu. Ši tapatybinė prieštara ir yra projekto koncepcine ašimi,  išreikšta pavadinimu „Hanza“, kurią lemia lukesčiai pastato išskirtinumui, simboliškumui ir jo santykio su Klaipėdos miesto istorine – kultūrine plotme aktualumas. Nagrinėjama teritorija yra savita ir kultūriškai daugiasluoksnė tiek gretimybių (Pilies ir bokšto), tiek ir vystomos teritorijos istorinės raidos prasme. Todėl ankstyvojo  (viduramžiškojo) kultūrinio – istorinio miesto klodo aktualizavimas naujomis priemonėmis grindžiama projekto koncepcija. Tuo siekiama kultūrinio pastato integralumo ir glaudaus santykio su kontekstu.

 

Vienas iš svarbių istorinių nagrinėjamos teritorijos savitumų pastebimas 1839 m. Klaipėdos (Memel) miesto plano ištraukoje, kur matyti projektuojamo pastato vietoje bei gretimybėse buvę keli sodai bei gatvės trąsa – alėja. Siekiant tvarios nagrinėjamos teritorijos formavimo ir minėto istorinės jos praeities aktualizavimo šiuolaikinėmis priemonėmis, projektuojamo pastato aplinkoje siūloma plėtoti sodų temą, ją įgyvendinant viešose erdvėse želdiniais ir derinant juos su pagrindinėmis viešųjų erdvių funkcijomis aplink verslo centrą.

© 2020 Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija

koordinatorė Gerda Antanaitytė

memeliomiestas@architektams.lt